She has also participated in many large-scale international exhibitions including the Venice Biennale (19) and Documenta VI, VII and IX, Kassel (1977, 19). She has presented her work at major institutions in the US and Europe, including the Stedelijk Van Abbemuseum, Eindhoven,1985 Centre Georges Pompidou, Paris, 1990 Neue National Galerie, Berlin, 1993, and the Museum of Modern Art, Oxford, 1995. Abramovic returned to solo performances in 1989. From 1975–88, Abramovic and the German artist Ulay performed together, dealing with relations of duality. Exploring her physical and mental limits in works that ritualize the simple actions of everyday life, she has withstood pain, exhaustion and danger in her quest for emotional and spiritual transformation. The body has always been both her subject and medium. Since the beginning of her career in Belgrade during the early 1970s, Marina Abramovic has pioneered performance as a visual art form, creating some of the most important early works. „Patyriau absoliučią laisvę – jutau, kad mano kūnas neturi ribų, kad nėra sienų, ir skausmas nesvarbu, ir apskritai niekas nesvarbu, – mane tai svaigino.“ Marina Abramović Šią knygą galima laikyti dar vienu gyvu ir stipriu performansu, atliktu su niekuo nepalyginamo veikėjo – ypatingo M. Tai nuolatinis balansavimas ties baimės, skausmo, nuovargio ir pavojaus riba, kompromisų nepripažįstanti emocinės ir dvasinės transformacijos paieška. Marinos Abramović istorija – analogų neturinti menininkės karjera. Meilė baigėsi dramatišku apsikabinimu Didžiosios kinų sienos fone. Tai dvylika kūrybos ir audringų santykių metų, iš kurių penkeri praleisti furgonu bastantis po Europą. Abramović smalsumas, bendravimo troškulys ir balkaniškas humoro jausmas buvo nenumaldomi – jie įsikūnijo menininkės kūryboje ir gyvenime. Net prasidėjus tarptautinei menininkės karjerai jos gyvenimą vis dar kontroliavo motina – kasdien dukra namo privalėjo grįžti iki dešimtos vakaro. Abramović augo Tito laikų Jugoslavijoje, auklėjama nenuilstamo darbo dvasia. Šis įvykis dar kartą pademonstravo neeilinę menininkės vidinę stiprybę. žmonių atvyko į Niujorko „MoMa“ muziejų pamatyti Marinos Abramović darbų retrospektyvos ir pabendrauti su menininke – tik žvilgsniu – per neįtikėtiną 700 valandų trukmės performansą.
0 Comments
Leave a Reply. |